rėkčioti

rėkčioti: rė́kčioti, -ioja, -iojo iter. 1 rėkti. 1. tarpais rėkti, rėkauti: Kad ims rėkčiot, lyg būt galvon skeliamas rš. 2. prastai, nesutariant dainuoti: Ar jūs nenustosta rė́kčiotie, net ausis su tokia giesme išarėt! Ds. 3. tarpais išduoti balsą (ppr. apie gyvulius, paukščius): Kažkur lauke rėkčiojo it paklydęs laukinis paukštis A.Vien. Pabaly rėkčiojo pempės A.Vien. Kai kurie jūrų vėžliai kartais piktai rėkčioja, šnypščia sp. Prie upės iš reto rėkčiojo griežlė J.Balt. 4. DŽ tarpais verkti: Girdėjau rė́kčiojant mažą vaiką Kp.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

rėkčioti — vksm. Ji̇̀s kad im̃s rėkčioti, lyg būtų į gálvą skẽliamas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
krekenti — krekenti, ẽna, ẽno intr. 1. juoktis, kikenti, krizenti: Jis kai pradėjo juoktis, tai krekẽno ir krekẽno, kol aš išėjau Žvr. Krekẽna ir krekẽna, nors ir nėr juoko Rk. Krekẽna net pilvą susiėmęs Ml. | refl.: Jis vėl ėmė juokais krekentis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kvėkčioti — kvėkčioti, ioja, iojo intr. rėkčioti: Maži vaikai (kūdikiai iki pusės metų) tik kvėkčioja, o ne rėkia Ds. | Gana tau su žąsies dūdele kvėkčiot Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkčiauti — rėkčiauti, iauja, iavo intr. rėkčioti (?): Oi kad tu be galios rėkčiautai! (toks keiksmas) Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkčiojimas — sm. (1) → rėkčioti 1: Da šitoks rėkčiojimas galima kęst Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
vėksėti — vėksėti, vėksi, ėjo intr. BŽ92 1. Rtr, NdŽ, KŽ verkšlenti, kūkčioti. 2. Š šūkalioti, rėkčioti. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias